‘Maibee sira preokupa ho sira nia moris ho sira nia rikusoin.’ Lucas 8:14
Imi tenke hasai tiha du’ut aat sira. Iha ninia ai-knanoik ne’ebé Jesus konta hatete katak fini ne’e monu ba rai modelu haat. ‘Fini nebee monu iha duut tarak laran, mak ema nebee rona Maromak nia liafuan, maibee sira preokupa ho sira nia moris ho sira nia rikusoin, i buka goza deit. Nunee, sira nia fiar la baa oin, i sira nia moris nunka foo rezultadu diak.’ Atensaun ba duut oin tolu bele hanetik ita atu la sai maduru espiritual.
(1) Preokupa. Imi hanoin barak kona-ba imi-nia moris loroloron nian to’o imi la hateke ba Jesus.
(2) Rikusoin sira. Buka deit osan no sosa sasán mak domina imi-nia moris to’o imi la iha tempu ba Nai.
(3) Haksolok mundu nian. Hodi buka duni deit bele moris-di’ak bele impede ita-nia kresimentu spiritual. La sala bainhira ita hakarak enjoy, maibé ita presiza proteje ita-nia prioridade sira. Bainhira ita iha tempu atu kompras, ba tasi-ibun, halimar golf, ka uza oras barak atu haree televizaun maibé ita la iha tempu atu lee Biblia no halo orasaun, ita-nia prioridade sira la iha balansu.
O dehan: ‘Hau la iha tempu atu serbí Nai. Hau okupadu demais. Hau la iha tempu atu halo kompromisu.” Tuirmai, ó okupadu demais! Buat barak iha ita-nia moris la’ós buat ne’ebé sala, buat sira ne’e karik la presija. Karik ita presiza hamenus ita-nia oráriu uitoan hodi hasai du’ut aat sira. Ita dalaruma presija atu kuidadu ita nia tomate ne’ebe iha kantadeiru laran, maibé ita la presija halo buat ida hodi tau matan ba duut ho naran Dandelion para nia moris; tanba duut ne’e rasik nain moris maske ita haluha ita toos ne’e. Seraque ita komprende idea ne’e?
Se du’ut aat iha ita-nia moris hanetik ita atu la fó fuan, ne’e mak tempu atu para hodi ko’alia kona-ba ne’e no foti asaun.
Aihan Espiritual: Isaias 8-11, Lukas 1: 26-38, Salmo 10: 1-11, Proverbios 1: 10-16