‘Jesus dehan ba sira, “Hau nia ai haan mak atu halo tuir Ninia hakarak nebee haruka Hau mai, no atu halo Ninia servisu too kompletu.’ João 4:34

Duke limita Jesus ka ba igreja iha loron Domingu, mai ita estuda ninia filozofia serbisu nian kona-ba oinsá atu halo buat hotu sai loos. Nia halo tuir prinsípiu sira tuirmai nee:

(1) Hatene didi’ak Ita-nia knaar. Nia dehan: ‘Hau tenke halo hotu serbisu ne’ebé Nia fó mai ha’u atu halo.’ Jesus komprende katak foku ne’e aumenta liu fali matenek no oportunidade. Entaun, se Ita-boot iha talentu, enerjia, no ativu no Ita-Boot seidauk haree rezultadu konkretu, karik Ita-boot nia problema karik ladun fokus. Bainhira Neemias harii fali Jeruzalein nia moru sira, ninia inimigu sira dehan: ‘Mai ita halibur hamutuk fali.’ (Nehemias 6: 2)  Nee mak tempu ne’ebé nia haruka fali mensajen nee: “Hau sei halo hela servisu boot ida. Nunee hau la bele baa! (Nehemias 6: 3)

(2) Fo prioridade ba knaar sira tuir sira-nia importánsia. Bainhira ita la halo buat ne’ebé ita tenke halo tuir ninia importánsia, servisu sira hahú halo tuir sira-nia urjensia. No bainhira ida-ne’e akontese, imi lakon oportunidade boot. Biblia hatete katak Jesus tenke la’o liu Samaria. (Joao 4:4) Ba dixipulu sira, ida-ne’e karik hanesan la tuir diresaun tanba la’ós sira nia objetivu lolos atu ba. Maibe iha feto ida iha Samaria, Jesus hakarak salva nia. Jesus nia maneira ida hodi lori Evanjellu ba sidade tomak, pontus importante: Jesus hatene ho klaru kona-ba Ninia prioridade sira. Ita komprende?

(3) Kria orariu definitivu. Ho liafuan seluk, estabelese tempu no kumpri ida ne’e. Jesus hatene katak Nia iha de’it tinan tolu ho balu atu halo serbisu nee, no Nia valoriza Ninia kada loron. Buat bosok ida ne’ebe mak ita hatete ba ita-nia an: ‘Depois mak hau sei halo ida-ne’e.’ Atu hetan susesu iha moris, husik Jesus Nia metode servisu sai imi-nia planu prinsipal.

Aihan Espiritual: Lev 26-27, Mateus 1:1-6, Sal 32, Pro 10:4-7